Proceso metodologija

Sisteminio dialogo metodas „Future Search“, taikomas formuojant NSS procesą, įvairioms interesų grupėms suteikia galimybių efektyviai ir taikant demokratinius procesus spręsti sudėtingas užduotis. Pagrindinis tikslas – įgalinti žmones prisidėti prie gilesnio sistemos vaizdo supratimo ir prisiimti atsakomybę, pagarbiai priimant bendrakūros metu sukurtus rezultatus.

Šiuo metodu pasiektini trys rezultatai:

1) bendra vizija; 2) konkreti strategija ir / ar veiksmų planas; 3) įsipareigojimas įgyvendinti.

Metodo ištakos – sistemų teorija, teigianti, kad ieškant sprendimo efektyviau dėmesį sutelkti ne į konkrečią problemą ir jos priežastis, bet į visą sistemą ir jos mechanizmus. Šią organizacinių ir socialinių problemų sistemų kryptį 1920–1930 m. išplėtojo geštalto mokyklos psichologai, objektų ryšių analizės mokyklos atstovai. Metodo pamatinis principas, teigiantis, kad sprendžiant problemas turi dalyvauti visi sistemos nariai, remiasi sisteminių pokyčių ir lauko teorijomis, suformuluotomis socialinių konfliktų sprendimus nagrinėjusių mokslininkų: Kurto Lewino, Rono Lippito, Evos Schindler-Rainman.

Pamatinį principą, kad visos sistemoje esančios interesų grupės būdamos vienoje erdvėje turi ieškoti sprendimo bendrakūros būdu, 1987 m. moksliškai pagrindė M. Weisbordas. „Future Search“ metodo bendraautoris įrodė, jog siekiant efektyvaus ir tvaraus pokyčio nepakanka sistemines problemas spręsti įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis – būtina, kad jos veiktų išvien, kartu dirbdamos vienoje erdvėje ir tuo pačiu metu. M. Weisbordo darbai tapo įvairių sisteminio dialogo metodų, skirtų didelių grupių veiklai, pamatu.